Printable Muzikos dienoraštis

Penkis sekimo laukus ir refleksija: praktikos trukmė (min) (iki 300 minuciu), instrumenta, kūrinys / pratimas, tempa (iki 300 BPM) ir ivertinima (0-10). Sesios linijuotos eilutes skirtos pratybu refleksijai, kas pagerėjo, challenges ir tikslai kitam užsiėmimui. Sandara skatina samoninga, kryptinga pratima, o ne pasyvu grojima — tyrimai nuolat rodo, kad btent tai skiria muzikus, kurie sustoja, nuo tu, kurie nuolat tobuleja.

BPM yra objektyviausias technines pasazo isvaldymo rodiklis. Sekimas per kelias sesijas atskleidzia tikra pazanga, kurios vien pojutis nepamatuoja. Levitin (2006, This Is Your Brain on Music, Dutton) aprase, kaip muzikai, kiekybiskai vertinantys tempo augima, islieka motyvuoti net per sastingio laikotarpius. Naudokite metronoma, fiksuokite aukrasciausia svaru tempa ir nustatykite kitos sesijos tiksla +2 iki +4 BPM. Per savaites stulpelis tampa matoma isvaldymo kreive.

30-60 minuciu sutelktu pratybu duoda daugiau naudos nei 2-3 valandos issiblaskius. Ericsson, Krampe ir Tesch-Romer (1993, Psychological Review, 100(3), 363-406) tyre konservatorijos smuikininkus ir nustate, kad 3-5 samoningos valandos per diena buvo virsutine kokybes riba — ir kad kokybe smarkiai krito be pertrauku. Trukmes laukas padeda matuoti sutelkta laika, o ne vien laika prie instrumento.

Samoningas pratimas taikosi i konkrecia silpnybe su sutelktu demesiu ir grizamuoju rysiu (Ericsson, 2016, Peak, Houghton Mifflin Harcourt). Laukai tikslai kitam užsiėmimui ir challenges yra samoningo pratimo karkasas: jie verciai ivardyti, prie ko dirbate, o ne tiesiog pergroti. Atsitiktinis grojimas islaiko igudi; samoningas pratimas ji kuria. Abu turi vieta, taciau tik vienas skatina augima.

Buekite tikslus iki takto, technikos ar pasazo — 'taktai 17-24 svariai prie 100 BPM' geriau nei 'pasidare geriau'. Tikslumas kitos sesijos tikslus daro konkrecius. Roediger ir Karpicke (2006, Psychological Science, 17(3), 249-255) parode, kad isreikus tai, ka zinote, stiprina isaminima. Issuokiu laukas ne maziau vertingas: siandien ivardyta neispresta problema dazinai issisprendzia per dienas, o miglotas 'buvo sunku' — ne.

Taip — kai refleksija derinama su sutelktu pratimu. Bjork 'pageidautinu sunkumu' sistema (Bjork ir Bjork, 2011, Psychology and the Real World, Worth Publishers) rodo, kad pastangu reikalaujantis atgaminimas ir ivairios pratybos kuria tvaru igudi. Sesijos įvertinimas kuria grizamaji rysi; goals laukas kuria atgaminimo uzuominas kitam kartui. Dienorasti rasantys muzikai silpnybes randa ir taiso greiciau nei tie, kurie tik groja.

Programeles matuoja; dienorastis interpretuoja. Laukai kūrinys / pratimas ir refleksija sieja siandienini BPM skaiciu su muzikiniu kontekstu — kodel viena diena pasazas atrodo sunkesnis, koks pirstu issidestymas padejo, koks tempas suiro. Pagal Bjork metakognicijos tyrimus (Bjork ir Bjork, 2011) interpretacija ir tikslu kelimas labiau skatina perkelima i pasirodyma nei vien fiksuotas laikas. Naudokite abu — programele objektyviems duomenims, dienorasti prasmei.

Vienas dienorastis tinka, jei kiekviena sesija uzpildysite instrumento lauka. Apzvelgiant skirtingus instrumentus dazinai issiryskeja bendros problemos (ritmas, dinamika, klausymas) ir perkeliami laimejimai. Jei mokote ar koncertuojate daugiausia vienu instrumentu, apsvarstykite jam skirta atskira dienorasti, o si naudokite antriniams instrumentams. Formatas tinka abiem atvejais; nuoseklumas svarbiau nei atskyrimas.