Printable Fotografijos dienoraštis

Astuonis laukus per sesija: subject, location, aperture, shutter speed, ISO, lighting conditions, ko išmokau ir refleksija. Ekspozicijos trikampis (diafragma, isketis, ISO) kartu su objektu ir apsvietimu sukuria pilna kiekvieno kadro ar sesijos technini irasa. Mokymosi ir refleksijos laukai paverciai technini zurnala samoningo pratimo iranki, o ne metaduomenu sankaupa.

EXIF parodo, ka padare fotoaparatas; dienorastis verciai prisiminti kodel. Uzrasius 'f/1.8, nes noresjau seklaus gylio' sukuria aiskia argumentacija, kuria Ericsson ir kt. (1993, Psychological Review, 100(3), 363-406) vadina butina samoningam pratimui. Be zodinio isreiskimo jusu nustatymai tampa iprociu, o ne pasirinkimu. Paieska pagal EXIF taip pat varginanti; struktrizuotas popierinis irasas perziuirimas per minutes.

Apimkite keturis elementus: saltini (naturalus/dirbtinis/misrus), krypti (priekinis, sonis, galinis, virsutinis), kokybe (kietas, minkstas, issklaidytas) ir spalva (siltas, neutralus, saltas). Pavyzdys: '16 val., debesuota, minkstas sonis sviesa is siaures lango, salta melyna'. Per 30-50 sesiju tai tampa savo paciu sukurta apsvietimo zinynu. Fotografai, ivardijantys sviesa, ja geriau mato — suvokimo lavinimo efektas, fiksuotas ivairiose vizualinese srityse.

Ko išmokau = viena konkreti, perkeliama pamoka ('priesinejos apsviestiems objektams reikia +1 EV ekspozicijos kompensacijos'). Refleksija = platesnes mintys apie sesija — kas atrode kuirybiska, kas erzino, ka darytumete kitaip. Skirstymas atspindi samoningo pratimo sandara is Ericsson (2016, Peak, Houghton Mifflin Harcourt): technine isvada plius metakognityvine perziura igudi augina labiau nei kuris nors vienas atskirai.

Taip — del tos pacios priezasties, del kurios samoningas pratimas veikia bet kurioje igudzio srityje. Roediger ir Karpicke (2006, Psychological Science, 17(3), 249-255) parode, kad atgaminimas ir isreiskimas stiprina atminti labiau nei pakartotinis matymas. Nustatymu ir argumentacijos rasymas yra atgaminimo pratimas. Nuosekliai dienorasti rasantys fotografai savo nesekmiu sablonus pastebi 2-3 kartus greiciau nei tie, kurie tik perzirima vaizdus.

Lightroom kataloguoja vaizdus; sis dienorastis kataloguoja jusu mastyma. Astuoni laukai verciai pasakojama argumentacija, kurios nefiksuoja jokia programele: kodel parinkote nustatymus, kokia sviesos pojutiine kokybe, atotrkis tarp ketinimo ir rezultato. Naudokite abu — Lightroom vaizdu valdymui, dienorasti meistriskumo augimui. Popierine perziura taip pat mazina ekrano nuovargi ir gerina atgaminima, pagal daugeli kognicijos tyrimu.

Kart per sesija atsitiktinems fotosesijoms; kiekvienam vertam kadrui portfelio ar mokymosi darbui. Siekite 5-10 minuciu rasymo vienai fotografavimo valandai — pakanka uzfiksuoti pagrindinius techninius sprendimus ir viena aiskia pamoka. Pildyti kiekvienam kadrui — perteklius, ardantis iproti; pildyti tik dideliems fotografavimams — prarandate mazu sesiju mokymasi, kur vyksta didzioji dalis augimo.

Savaitine perziura pavirsutiniskai, menesine — giliai. Iskletimo efektas is Cepeda ir kt. (2006, Psychological Bulletin, 132(3), 354-380) rodo, kad paskirstyta perziura konsoliduoja mokymasi. Ieskokite pasikartojanciu nesekmiu ('vis pereksponuoju snieg') ir issiryskincio stiliaus ('mane traukia sonine sviesa zemu kampu'). Dienorastis virsta asmeniniu fotografijos vadovu — sukurtu is jusu konkreciu sablonu, o ne bendro patarimo.